Karvėms reikalingas poilsis

Kad karvės turi melžimo vietą, priėjimą prie šėrimo stalo ar  vietos atsigulti  – tai dar nėra pagrindinis karvių gerbūvio rodiklis. Tikslas turėtų būti, kad kiekviena karvė turėtų sausą ir patogią guoliavietę prigulti tuojau pat paėdus. Europoje atlikti tyrimai parodė, kad  per gulinčios karvės tešmenį prateka  nuo 20 iki 50 % daugiau kraujo , negu per stovinčios.Tai yra labai svarbu, nes 1 kg pieno pasigaminti  būtina, kad per tešmenį pratekėtų 400 – 500 kg kraujo.

Gardų konstrukcija  gali turėti didelę  įtaką tešmens sveikatingumui ir pieno gamybai. Gardas turi būti patogus, kad karvė galėtų keltis ir gultis nepatirdamas traumų. Natūralioje aplinkoje karvės  galvos vertikalių  judesių (aukštyn – žemyn) amplitudė siekia nuo 40 iki 60 cm. Taip pat gardas turi būti tinkamo dydžio, kad karvei tuštinantis mėšlas kristų ant tako ar į mėšlo šalinimo lataką,  kad neužterštų guoliavietės ir karvės būtų švarios.

pk1

Gera gardo konstrukcija suteikia  pakankamai vietos karvei  patogiai atsigulti ir lengvai atsistoti

 Guoliavietės barstymas smėliu, kad sugertų drėgmę, dažnai rekomenduojamas matracų  gamintojų. Ant smėlio pakrato laikomos karvės būna švaresnės,gerai jaučiasi. Smėlis nėra gera terpė bakterijoms augti ir daugintis,  todėl bandoje sumažėja mastitų ir  somatinių ląstelių skaičius piene. Smėlis, kuris iš guoliavietės patenka ant  praėjimo tako, pagerina pagrindą karvių nagoms, todėl karvės lengviau vaikšto. Kreikimas smėliu nesukuria problemų naudojant  skirtingas mėšlo šalinimo sistemas.

Matracai  yra gera priemonė užtikrinti karvių komforta ir naudojant skirtingas mėšlo šalinimo sistemas.

Kiti pakratai, tradiciniai ir netradiciniai, sėkmingai naudojami daugelyje pieno fermų. Kasdienė  guoliaviečių  priežiūra ir dažnas guoliaviečių pakratų keitimas skatins karves naudotis guoliavietėmis  ir užtikrins aplinkos sąlygas sveikam tešmeniui.

Guoliaviečių priežiūra

Atliekant  kasdienę  guoliaviečių priežiūrą  reikalinga guoliavietes reikia apeiti du kartus per dieną ir pašalinti mėšlą ar šlapią pakratą. Tai turi būti atliekama skreperiu valant karvių praėjimo takus. Nepriklausomai  nuo  pakloto tipo svarbu kasdien  išlyginti guoliavietę. Kreikimo dažnis priklauso nuo guoliavietės  paviršiaus ir to, koks kraikas naudojamas. Guoliavietė taps patogesne, jei paklotas  bus laikomas panašiame lygyje  su galiniu borteliu ir laipsnišku nuolydžiu link priekio. Tai leis karvei atsigulti patogioje padėtyje  ir sumažins  problemas, kylančias, kai karvė atsigula toli į priekį guoliavietėje.

Stebėkite karves poilsio metu ir atkreipkite dėmesį  kiek karvių naudojasi guoliaviete. Jei  daugiau kaip 10% karvių stovi šalia guoliavietės  ar  guli praėjimo take, tai reiškia,kad guoliavietė yra nepatogi ir būtina ją taisyti.

Neteisingas  guoliavietės  suprojektavimas ir įrengimas  blogina karvių poilsį

Tinkamų išmatavimų ir gerai įrengta palaido laikymo guoliavietė  yra gera poilsio vieta karvėms. Netinkamai įrengtomis  guoliavietėmis karvės mažiau naudojasi.

pk2Gardo kilpa, kuri parodyta nuotraukoje, yra per aukšta ir karvė negali pasiduoti į priekį ar šonus, kad lengvai atsistotų. Tokiu atveju karvės guoliavietėje daugiau  stovi ir mažiau ilsisi.

Karvės  šiame garde ilsisi laikydamos galvą pakeltą, o ši poza karvei nepatogi. Sumažėjęs naudojimasis guoliaviete mažina karvės produktyvumą.

 

 

 

 

pk3Stebint karves  guliavietėse ir prie šėrimo stalo ,reikia akreipti dėmesį  į karvių kaklo sritį: ar nenutrinti plaukai, ar nėra žaizdų. Karvė nuotraukoje yra ypač ryškus pavyzdys. Minėti požymiai yra signalas , kad yra per žemas gardas ar šėrimo stalo  skersinis.

Neteisingai suprojektuoti palaido laikymo gardai ar šėrimo stalai neskatins ilsėtis ir ėsti , kiek galėtų ir norėtų karvės. Tai sukuria papildomą stresą, kuris neigiamai veikia  karvės produkciją.